ŠLOVINIMAS IR MUZIKA

ŠLOVINIMAS IR MUZIKA

Visa tai, ką darome dėl Dievo, galima įvardinti kaip šlovinimą.

Tai yra…

gyvenimo būdas ir visą gyvenimą apimanti tikrovė
Dievo iškėlimas aukščiau visų kitų
nuolatinis dialogas ir gyva draugystė su Viešpačiu

Dievas mus kviečia atsiduoti tik Jam visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis. Todėl šlovinant svarbus nuoširdumas ir tikrumas. Artumą su Viešpačiu mes patiriame įvairiose veiklose tarnaudami kitiems, gėrėdamiesi Jo kūrinija, mokydamiesi, giedodami, šokdami, kurdami ir pan. Šv. Jono evangelija kalba: „Štai kokių žmonių Tėvas ieško: tokių, kurie paprastai ir nuoširdžiai lieka savimi Jį šlovindami“. Biblijoje minima daug garbinimo būdų: išpažinimas, giedojimas, priklaupimas, šokis, atsistojimas pagerbiant, rankų iškėlimas, džiaugsmingas triukšmas, liudijimas, grojimas instrumentais ir kt.

Biblija kviečia GIEDOTI – melstis Viešpačiui per muziką. Tai yra vienas iš būdų sužadinti žmogaus meilę Dievui, atkurti ryšį su Juo: „Kiek kartų apsiverkdavau, klausydamasis Tavo himnų ir giesmių, giliai sujaudintas maloniai skambančių garsų Tavojoje Bažnyčioje! Tie garsai aidėdavo mano ausyse, o tiesa sunkėsi į širdį; maldingi jausmai užplūsdavo mane, ir ašaros vilgė skruostus, bet man buvo gera nuo jų.“ (Šv. Augustinas)

Jėzus samarietei kalbėjo: „Tikrieji garbintojai šlovins Tėvą dvasia ir tiesa. Ir pats Tėvas tokių garbintojų ieško.“ Mums svarbus šlovinimas, kuris džiugina Viešpatį ir remiasi Šv. Rašto tiesa. Dievas davė talentus ir gebėjimus – įrankius, kuriais skelbutme Jo tiesą ir su didele atsakomybe ją neštume kitiems.